riuktelėti — riùktelėti vksm. Už tókį dárbą kad riùktelėsiu táu į kùprą, per sprándą! … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
riūktelėti — vksm. Tėvas kad riūktelėjo mán į kùprą, tai ir šiañdien skaũda … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
riuktelėti — riùktelėti, ėja ( ia, i), ėjo intr. šnek. 1. DŽ, Šl, Yl kiek suduoti, niukstelėti: Riùktelėjo vaikui į kuprą, ir nuėjo verkdamas Srv. Šitas vaikas kožną minutę gauna: tai viena riùktelėjam, tai kita riùktelėjam Nm. Aš jam kad riùktelėjau in… … Dictionary of the Lithuanian Language
būktelėti — būktelėti, ėja, ėjo intr. suduoti, riūktelėti: Supykęs būktelėk Vž … Dictionary of the Lithuanian Language
riauktelėti — riauktelėti, ėja ( i), ėjo intr. šūktelėti, riūktelėti: Šunbajoris! – riauktelėjo Raupys K.Bor. Tu miegosi, o aš tau algą mokėsiu?! – riauktelėjo šeimininkas J.Balt … Dictionary of the Lithuanian Language
riuktelti — riùktelti, ia ( i), ė ( ėjo) Gž, Rmš žr. riuktelėti 1: Kad gerai riuktels, tai noroms nenoroms tylėsi rš. Tas durnius man į kuprą taip riùktelėjo, kad dar ir šiandie skauda Snt … Dictionary of the Lithuanian Language
riukterėti — riùkterėti, ėja ( ia), ėjo žr. riuktelėti 1: Riukt su kumste riùkterėk in sprandą, in kuprą J. Jis tau riùkterės par nugarą J … Dictionary of the Lithuanian Language
riūktelti — riūktelti, ia ( i), ė ( ėjo) žr. riūktelėti: 1. Kad riūktelsiu tau, tai žinosi! Žal. Riūktelk tu jam, tik smagiai, kad pajustų Alk. 2. Apšvietė ir riūktelė[jo] (numetė bombą) Gs … Dictionary of the Lithuanian Language
riūkterėti — riūkterėti, ėja, ėjo Skr žr. riūktelėti 1: Riūkterėk kokį kartą su mietu, ir užteks Brs … Dictionary of the Lithuanian Language
